užpykdyti — užpýkdyti vksm. Jį̃ nesunkù užpýkdyti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atpykdyti — caus. atpykti; pripykdyti: Mane tai tie vaikai atpykdo Grž. pykdyti; atpykdyti; įpykdyti; papykdyti; perpykdyti; pripykdyti; supykdyti; užpykdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
papykdyti — Kvr caus. papykti 1: Papykdydavau girtą, tai ir mañ da kai kada išvydavo [iš namų] Mžš. Nelok niekų, ba papykdysi viškui Slm. Tamstos nepapykdysiu, jei paprašysiu LTI424(A.Baran). pykdyti; atpykdyti; įpykdyti; papykdyti; perpykdyti; pripykdyti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
perpykdyti — Ds caus. perpykti 1: Su savo lindimu tai perpykdo! Sdk. Kam tą senę perpykdei?! Alk. pykdyti; atpykdyti; įpykdyti; papykdyti; perpykdyti; pripykdyti; supykdyti; užpykdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
pripykdyti — caus. pripykti; prierzinti, įkyrėti: Tiek jau pripykdė su tuo savo rėkimu, kad nu! Vb. pykdyti; atpykdyti; įpykdyti; papykdyti; perpykdyti; pripykdyti; supykdyti; užpykdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
pykdyti — pykdyti, o (pykdžia), ė Vrb, Všn, pỹkdyti NdŽ caus. pykti: 1. Kam tu mane pykdai? J. Kam reikia pykdyt [žmogų]! Pb. Negeiskime tuščios garbės vieni kitus pykdydami brš. Pykdžiu kam ką, pykinu, darau supyktį, supykį pakrutinu SD72. 2. refl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
supykdyti — caus. supykti: 1. Skolos dažnai supykdo žmones rš. Aš jį nenorėdamas supykdžiau Lkm. Geras liežuvėlis tuojau supykdo KrvP(Ds). Jauną mergelę iki ašarų supykdydavo V.Kudir. 2. refl. Anidvi susipỹkdė J. pykdyti; atpykdyti; įpykdyti; papykd … Dictionary of the Lithuanian Language
užkirkdyti — užkìrkdyti tr. užerzinti, užpykdyti: Toks mušimas jį tik užkìrkdė Kkl. kirkdyti; įkirkdyti; sukirkdyti; užkirkdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkirkinti — užkìrkinti tr. užpykdyti, užerzinti: Užkìrkinus širšes, reikia bėgt, kad nesugiltų Bgt. kirkinti; įkirkinti; iškirkinti; nukirkinti; pakirkinti; perkirkinti; prakirkinti; sukirkinti; užkirkinti … Dictionary of the Lithuanian Language
užpykdinti — žr. užpykdyti: Vaikai senį užpykdino rš. pykdinti; įpykdinti; papykdinti; supykdinti; užpykdinti … Dictionary of the Lithuanian Language